Kas sakė, kad aš nenoriu vestuvių? Žinoma, kad noriu. Žmonės šneka, kad visos mažos mergaitės svajoja ištekėti kaip princesės. Drįstu nesutikti – mano vaikiškose vizijose tokių dalykų NEBŪDAVO. Užtekdavo įsispirti į mamos aukštakulnius, apsivilkti nuo pečių smunkančią ir žinoma žeme besivelkančią suknią – ir į mane iš veidrodžio žvelgdavo suaugusi panelė. Bet jokiu būdu ne nuotaka.
Buvau knyginis vaikas: ką skaičiau, tuo ir gyvenau. Vienu metu mano sode virė detektyvai, kitu - prie upelio vigvamus statėsi indėnai, dar vėliau patraukė Indijos tematika, tad visą dieną vaikštinėdavau susisukusi į "sarį" (lovos užtiesalą), basa ir vienplaukė. Bet šįkart aš ne apie tai.
Šią vasarą ištekėjo viena mano draugė – iš mūsų šauniojo vidurinės mokyklos ketvertuko ji ėmė ir padarė tai pirma. Nesakysiu, kad visos, net ir aš pati, tikėjosi, kad baltą suknelę pirmoji apsivilksiu aš. Kol laužiausi ir spyriojausi, draugė prazvimbė pro šalį su dviejų dienų baliumi, karštu patiekalu vidurnaktį, pirtimi ryte ir nepakenčiamu pagirių tvaiku kaimiškoje sodyboje. Viskas buvo taip, ko aš nenoriu savose vestuvėse.
Jei tai būtų buvęs filmas, būčiau sustabdžiusi iškart po ceremonijos Civilinės metrikacijos skyriuje, prieš tai prasukusi tą vietą, kur pamergės smeigia gėlytes pabroliams ir eina puošti automobilių. Tam filmui būtų užtekę tik ceremonijos ir tos žavingos akimirkos, kai jaunikis pirmą kartą pamato nuotaką - jazus, tai Dievų arfos ir cimbolai, aš net apsiverkiau :) visa kita tėra banalios režisieriaus pastangos iš saldaus balto kremo torto padaryti kažką labiau valgomo. Deja, skrandis sustoja jau po pirmo kąsnio.
Sako, vestuvinis žiedas atpalaiduoja kiaušintakius, man atrodo atvirkščiai: mano draugei žiedas užspaudė kažkurią smegenų dalį. Ji man sako: "Na, kada jūs ženysitės? Mes baliaus norim". Šypteliu gaižia šypsena, juk vestuvės ne visada lygu balius. Ne be reikalo kartą sapne ištariau frazę: "Nėra reikalo, kad per mano vestuves visi gertų".
Draugė dar paprotina: "Tik neužsivėlink, o tai kaip aš atrodysiu, jei lauksiuos – negalėsiu nei pasipuošt, nei išgert". Šioje vietoje gurkteliu seilę, mintyse draugei nukertu galvą prancūziška giljotina ir apsimetu nematanti, kaip rasoja kambario langai – iš ausų man veržiasi įtūžio garas. Daug garų.
Tai va, vieniems vestuvės yra dviejų žmonių šventė - šie svajoja susituokti Maljorkoje, Seišeliuose, tyliai ramiai ir romantiškai. Tiesa, tuomi labiausiai nepatenkinti lieka tėvai ir broliai/seserys, kad negalėjo dalyvauti brangioje, bet tik dviems žmonėms subalansuotoje ceremonijoje.
Kitiems - šeimos šventė: jie rengia dviejų dienų balius ir kviečia visus draugus ir artimuosius. Užsakomi balti limuzinai, piršliai visą vakarą mala liežuviu, o DJ neleidžia močiutėms atsisėsti.
Tretiems - giminės metų įvykis: vestuvėse trypia nuo vaikystės nematyti antros eilės pusbroliai, tetos ir dėdės. Kartu su gražia jaunavedžių švente įvyksta giminės susitikimas - visi laimingi ir patenkinti, nes galvoja, kad sutaupė.
Na, ir mažiausiai grupelei vestuvės yra viso kaimo balius: čia prie stalų linguoja kaimynai, kolūkio pirmininkas, giminės... Heh, pastarosios vestuvės buvo mano tėvų, nes būtent toks įspūdis, žvelgiant į jų vestuvines nuotraukas.
Dar pasitaiko tokių, kurie tą patį vakarą išskrenda į medaus mėnesio šalį, palikę tėvus ir draugus prie baltos mišrainės ir silkutės. Kiti akimirksniu įtiki į pagonybę ir tuokiasi prie aukuro (Jasaitytė vis dėlto padarė gerą reklamą): beria druską į ugnį ir kabina medų mediniais šaukštais. Dar daugiau atsivertusių į krikščionybę - vien dėl gražios ceremonijos pasimokoma maldų, susirenkami trūkstami krikštai, santuoką palaimina kunigėlis, tačiau bažnyčioje kaip ir iki vestuvių lankomasi tik 1-2 kartus metuose per didžiąsias šventes.
Na, ir sako man: kokių vestuvių norėsi, tokias ir turėsi. Pasakė ir žodis išskrido, tik sugrįžti pamiršo. Taip ir bus, mielieji, galite neabejoti. Kad ir kurį scenarijų pasirinktum, visada atsiras nepatenkintų ir susiraukusių. Sakai, neimti į galvą? Aš neimu, o imančių visada atsiras - vėl gi toks įspūdis, kad ir tas pačias "supernuotakas" pasiskaičius. Lyg tai būtų ne dviejų žmonių šventė... Kiek mačiau vestuvių, patys gražiausi ir svarbiausi momentai yra du: jaunųjų susitikimas ir ceremonija. Viskas. Visa kita - jau nebesvarbu :)