Smėlio smiltys, vėjo mintys

Dievas laiškų nerašo. Jis juos skaito.

Man šiandien niekas nieko neįpylė, nes išėjau anksčiau, nei turėjo prasidėti žurnalistų šventė redakcijoje. Nesvarbu. Užtat šiandien buvau paskutinį kartą (na, tikiuos, bent jau šį pusmetį ar net visus metus) pas stomatalogą :) viskas, nebeturiu skylučių :)
Orchidėja žydi, beje.
Didysis tautų kraustymasis planuojamas šeštadienį. Muahuahaaaaa!!!!
Šiandien žurnale nusižiūrėjau labai labai gražų daiktą.. kabyklą "Auga", lietuvių dizainerio Juozo Brundzos kūrinys. Užsimaniau iki negalėjimo. Panižo net padus. Parašiau laišką, žiūrėsim kokią kainą užsiplėš.. neoficialiais duomenimis tas grožis kainuoja apie 700 lt. Daug.
Aj, gyvenimas gražus. Čypsaus :)

Kerta per širdį. O gal kažkur žemiau - per paširdžius.. Gerai, kad ne per protą... nes aš kartais nežinau, kurio iš jų aš klausausi.. o kuris iš jų kalba man..
Keistas tas sutvėrimas - žmogus. Dar keistesnis sutvėrimas - moteris.

Šįryt buvau vienoje šio didelio ir dūzgiančio miesto seniūnijoje. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Seniūnija dirba nuo 7.30 val. Tas kabinetas, kurio reikėjo, tik nuo 9 val. Taip išėjo, kad atvykau anksčiau. 8.40 val sėdžiu ramiai prie kabineto ir laukiu. Viduje girdisi moteriškių plepesys. Aš mandagi, aš laukiu - juk jei nuo 9 val, tai nuo 9 val. Po kelių minučių išlenda toks dėdulė: "Deklaruoti gyvenamąją vietą norit?" - "Taip" - "Kopijas turit?" - "Kokias kopijas?.."- "Na, visų dokumentų.." - "Neturiu". Mostelėjo ranka ir nusivedė į kitą kabinetą, ir atšvietė. Nors pasak jo, seniūnija kopijų nedaro, reikia visada turėt savo pasidarytas. Dar pakalbėjom apie orą ir bites.
8.45 val. laukiu vis dar prie kabineto. Nes ir dėdulė neleido eit be 9 val. Laukiu. Moteriškės viduje dirba. Hmm.. gal užeit? Nors ne, aš juk mandagi. 8.55 val išlenda viena moteriškė. Praeina. Pareidama paklausia, dėl deklaracijos? Taip, dėl deklaracijos.. Pasižiūri į laikrodį, sako, aš įsijungsiu programą, jūs dar palaukit. Užtrenkia duris prieš nosį. Po kelių minučių išlenda, užeikit.
Užpildau viską, tralialia ir visa kita. Kelių minučių reikalas ir tiek. Tik kažkaip užkliuvo tas - mes dirbam nuo 9 val. Nežinau, gal juos ten kažkaip fiksuoja, kada darbo programas įsijungia ar kaip.. keista.
Ir dar kartą pasidžiaugiu, kad nedirbu tokio darbo nuo tokios iki tokios valandos ;) šypteliu mintyse ir pirmą darbo dieną po ilgojo savaitgalio mandagiai pavėluoju į darbą :)

Iššokančios reklamos bile kur internete ir nereaguojančios į jokius X ženkliukus ir sekančios paskui žymeklį, kad ir ką bedarytum, UŽKNISA JUODAI.

Mamai beveik du mėnesius gydė gerklę įvairiais vaistais, nepadėjo. Neapsikentusi nuėjo pas kitą gydytoją ir nustatė iškart - refliuksas. maumaz supranta, kas tai per dalykas. Ech... prisakė, to nevalgyt, to nedaryt.. sudėtinga, bet reikia.

Kvaili žmonės užklumpa su kvailais klausimais. Hmmm, pakrapštau galvą ir nusiunčiu jiems atsakymą su citatomis iš įstatymo, kurį pasiūliau paskaityti vakar. Kaip matau, nepaskaitė.. gal reikėjo tiesiog nuorodą nusiųsti, nerado.. :)
Saulėta, šilta..
Žiūriu, knygų klube penki romanai už 50 lt parduodami. Reiks priglaust kokį rinkinuką. Gerai, kad galima rinktis iš 21 knygos ;)
Šiandien sinkės.
Rytoj - lakstymai po parduotuves, buitinės technikos paieškos. Reiks prie to paties pasižvalgyt į šviestuvus, karnizus, užuolaidas... pasižymėt kažką užrašuose ar galvoje - kas mums patiktų ir kas mums tinka.. Dar reiks nunešt krūvą kelnių į siuvyklą, kad pataisytų atsiradusius defektus, plyšimus ir kitas smulkmenas..
Kažkur tarp visko bus ir didelis puodas šaltibarščių ;) pavažinėt dviračiais? na, gal spėsim.. net nežinau.
O šiaip viskas gerai. Švyčiu.

Pagaliau grįžom iš tos Ignalinos. Planas grįžti vakar neišsipildė dėl tam tikrų aplinkybių. Viena svarbiausių jų - dūminė pirtis. Ooooo, buvo gėris. Truputuką graužė akis, bet ta šiluma taip maloniai veikė odą - ne prakaitavom, o tiesiog mėgavomės besikondensuojančiu vandeniu ant odos. Nežinau, gal kažkiek prakaito buvo, bet nesijautė. Užtat dabar duše iškart oda padvelkia dūmais. Sakė, taip bus kokią savaitę - prausiantis sklis toks kvapas nuo odos.
Sodyba.. senų prisiminimų kalvė. Ant sienų sukabintos kažkada ten gyvenusių žmonių nuotraukos, šventieji visokie.. Ryte žiūrėjau į rąstų lubas ir man vaidenosi, kad tokie brūkšniukai po penkis ant kai kurių rąstų yra ne kas kita, o tą namą stačiusių žmonių pirštų antspaudai.. Pabuvus tokioje vietoje, norisi ir patiems kada nors įsigyt mažą sodybėlę. Nes manoji tėviškė baisiai jau toli.. ir neturi tokio senovinio dvelksmo - per daug viskas sutvarkyta, užtinkuota, uždažyta..
Išvažiavom, palikę ištryptą kiemą - och, kaip mes ten penktadienį šokom. Po Ruslanos "Wild dances" net uždusau - pagavo muzika ir nusinešė.. jau senokiai neteko taip išsikrauti.
Gamta... sodas.. pakeliui vien tik medžiai ir medžiai.. sodybėlės prie sodybėlių.. kaimai kaimai.. ir taip ramu ir gera važiuoti štai šitaip.
Išgėrėm nemažai. Suvalgėm irgi. Bet buvo gerai. Parsivežėm dar tos stebuklingos sriubos stiklainiuką. Kaip mes jos vakar ryte laukėm.. tokia kvapni, riebi, kaip tik pavargusiems kūnams išvirta.. Mmmm.. Gyvenimas yra gražus.

Kai žurnalistams moka per mažai (o kam šiais laikais pinigų per daug?), jų sveikata pradeda silpti dėl vitaminų stokos ir gero gyvenimo trūkumo. Viskas tęsiasi tol, kol kojos išklišėja :D




Foto (c) Edgaras Kurauskas. Location - Transbaltica 2008.

Pavasaris jau veikia visu pajėgumu. Santykių lengvumas užveda.. kažkoks nekaltas flirtas.. tarsi pasitikrinimas, ar mes dar galim. Saulė veikia teigiamai jausmus, savijautą, bet ne darbo našumą. Uch.. kas dėsis vasarą...

Marš visi į Litexpo. Vyksta "TransBaltica 2008". Vaikščiojau dvi valandas, patiko :) žinoma, jei jums irgi patinka "mazai, kamazai", kranai ir kitokia sunkioji technika ;)

Nu ką, šienaujam, ką mums ten į akis ir ausis, į širdis prisėjo.
Spektaklis labai patiko. Sėdėjom pirmoje eilėje, tai dažnai teko purtytis minties, kad žiūrime kinofilmą: kiekvienas judesys, mimika, net mažiausias antakio kilstelėjimas.. - matėme viską. Pakerėjo aktorių vaidyba. Ypač Ramūnas Cicėnas (Kazimieras Pokštas). Jam skiriu 10 balų su stipriu pliusu. Ir tikrai ne todėl, kad jis buvo pagrindinis komediantas. O kūdikį suvaidino tiesiog tobulai! ;)
Įstrigo Vaidos Būtytės Helė, per ją vietomis nemačiau kitų aktorių, nes vėpsojau į ją. Graži moteris, visa laikysena tokia... jei toji Helė praeitų Gedimino prospektu, visi vyrai atsisukinėtų po kelis kartus, tikrai :)
Pirmoje dalyje krykštavome ir juokėmės. Protas sugranuliavo, ką norima rimtai pasakyt, bet visas pateikimas toks - kad negali nesišypsoti. Antroje dalyje juoką pakeitė graudulys. Mirštant Salei (Gintarė Latvėnaitė), vos neapsiverkiau.. Dar tas Cicėno "baubimas": "Namoo-oo-OO-oo!".. vienžo, didelė tragedija man ten buvo.
Pastatymas - liuks! Gal tik antroje dalyje pritrūkta veiksmo vientisumo, kai susitinka Kazimieras ir Salė. Trupučiuką perdaug tragizmo gal.. Bet viskas ok.
P.S. Niekaip nesupratau, kaip nenuvirto nuo to sosto, tekinom nešama "pana Marija" :D

O šiandien ėjau nuo Vilniaus vartų iki Seimo "Maximos". Ir nepameluosiu pasakiusi, kad mačiau savo akims netikėtą reginį: Seimo aikšte pravažiavo baltai apsirengęs dviratininkas, lėtai mosuodamas štai tokią vėliavą prieš pačio Seimo langus:



Net apsidairiau, tikėdamasi išvysti tolumoje piktai dviratininką besivejančius policininkus ar fotoblykstėmis plekšinčius fotožurnalistus.. Nei vieno žmogaus. Taip, praievių ten buvo.. bet nebuvo nei vieno, linkinčio blogo.
Nemačiau, kur nuvažiavo tas dviratininkas. Pamačiau iš toli ir viskas. Lyg kiaurai žemę prasmego.. Gal tiesiai į Tibetą :)

Kadangi šiandien mano nuotaika geltona (kokia nuotaika, tokia ir apranga; geltonas puodelis ir geltona sausainių lėkštutė šalia), prisiminiau vieną tokį linksmą anekdotą, kuris geriausiai skamba jį skaitant garsiai:

Amerikos ambasadoje vyksta konkursas dėl žaliosios kortelės ar vizų. Ir speciali komisija visus norinčius į Ameriką dar paklausinėja, patikrina anglų kalbos žinias. Ateina tokia žavi lietuvaitė geltonkasė.. Komisijos narys ir sako: "Please, tell me a sentence using three words - pink, green and yellow".
Lietuvaitė ir sako: "Ok, I understood. I wake up in the morning and put on my pink underwear, green shoes and yellow dress".
Komisija paploja ir išleidžia mergaitę į Ameriką.
Ateina kita mergaitė, imigrantė, truputuką tamsaus gymio, kažkiek siauromis akytėmis.. Komisijos narys duoda tą pačią užduotį su žodžiais pink, green ir yellow.
Mergaitė ir sako: "Ok, I understand. I wake up in the morning, my telephone is "Green green green", I pink up the phone and say "Yellow!" :)

Viena mano kolegė nori tokios knygos. Kai paskaitinėjau užsienių portalus, tai ir man ji visai patiktų: serialo "Sopranai" kadrai su patiekalų, kuriuos šio serialo veikėjai ir valgė per serialą, receptais. Vadinasi ši knyga - "The "Sopranos" Family Cookbook". Kainuoja apie 100 lt.
Lietuvoj yra pirkt, gal kas matėt?

Užkandžiauju dabar ir mąstau, kiek mes namuose prikaupiam plastiko ir jį lyg niekur nieko išmetam. Mano šiukšlių rūšiavimas apsiriboja tuo, kad plastmasinius butelius nuo gėrimų sumetu į plastmasei skirtą konteinerį, stiklinius butelius - į stiklo (jei tai ne depozitas), senus laikraščius ir žurnalus - į popieriaus.
Bet tai va, aš neplaunu indelių nuo jogurtų, silkių, majonezų ir kitų maisto produktų, kad galėčiau švarias, maistu nesuteptas plastmasines pakuotes išmesti į plastmasės konteinerį.. Viskas keliauja prie buitinių atliekų. Blogai.
Kai jau buvo įsibėgėjęs idėjos, vertos milijono, projektas, šovė man į galvą mintis pasiūlyti atidaryti tokį parduotuvių tinklą, kuriame kuo daugiau produktų būtų dedami į popierines pakuotes. Žinoma, kai kurie jogurtai ir kefyrai dabar būna popierinėse pakuotėse, bet jų irgi neplaunam, kad išmestume prie popieriaus, tačiau juk tokia pakuotė suyra greičiau nei plastmasinė.
O juk galėtume visus duonos gaminius pakuot į popierinius maišelius. Kai kurie gamintojai jau taip daro. Tas pats tinka ir makaronams, druskai, cukrui, praktiškai visiems sausiems produktams.. Juk ir vaisius ir daržoves galima popieriu pakuoti... Juk popierius daug ekologiškiau, tiesa?
Man patinka, kad kai kuriose parduotuvėse nusipirktus drabužius deda į popierinį maišelį. Jei pirkčiau ką nors BodyShope, tai patiktų ir jų ypatingi, greitai suyrantys plastikiniai maišeliai..
O dabar.. va, pirmadienį buvau Droge. Nusipirkau kelias smulkmenas. Kasoje mergaitei pasakiau: "Maišelio nereikia". Ji minutėlę sutriko, ranka, besitiesusi prie maišelio, sustingo. Ir.. vis tiek paėmė maišelį ir įdėjo tas smulkmenas į jį. Tada sutrikau aš - juk prašiau neimti maišelio.. o mano didelėje rankinėje telpa vyno butelis ir ne tik, bet mergaitė tuo nepatikėjo.. Teko savo prekes su visu maišeliu susikišti į rankinę. Padariau tai demonstratyviai, jai matant. Nors verčiau būčiau išsiėmusi prekes ir tą maišelį padėjusi jai prie kasos.
Prisikaupiau maišelių namie - drogai, chujabindokai... Savaitgalį visus maišiukus, netinkančius šiukšlių kibirui, mesiu į plastiko konteinerį. Tegu perdirba - užpiso juodai. Pala, o šiukšlių maišai juk irgi keliauja prie buitinių atliekų.. tai kaip dabar būti ekologiškam, m?

Man yra 24 metai ir aš vakar pirmą kartą pati sau dažiau plaukus. Visą laiką patikėdavusi galvą kirpėjai, po ilgų svarstymų ir net sunkių dvejonių (susimaišius dažus ir stovint prieš veidrodį), padariau TAI pati. Stebuklas - esu visiškai patenkinta dažymo rezultatu :)

Tuoj peraugs plaukai, nagai, ragai.. ir norai. Vis nedrįstu kažko paprašyti/pareikalauti iš tam tikrų žmonių. Atsidūstu ir mintyse sau pasakau RYTOJ.
Šiandien niekam nieko nemelavau. Nenorėjau.
Dokumentai dokumentukai.. Pristatai viską į dangiškąją buhalteriją ir lauki, kada pasakys TAU tą visas nuodėmes atleidžiantį ir sielą apvalantį TAIP. Ir tada atsivers tie pažadėtojo rojaus vartai. Rojuje savitarnos nėra - pats durų neatsidarysi.
Nėra taip BLOGAI. Bet būna ir geriau.
Laukimas vargina. Nors turbūt ne tiek, kiek abejonės - bus, NEBUS, bus..
Ech, vis tos svajonės, norai... Kartais net baugu, kad viskas taip pildosi - visą laiką jausti virpantį džiugesio kirmėlytę paširdžiuose darosi kasdienine diagnoze. Priprasiu.

Einu sau patenkinta į dabą - šilta, saulutė į akis spigina, širdy džiugu, kad jau pavasaris. Einu, galvoju sau bile ką.. Tokios mintys šviesios.. Mhm, kažkoks dalbajobas ant žolės užvažiavęs, mintyse pagrūmoju, tas žiū jau ir ruošiasi nuvažiuot. Akimirksnį sudvejojau - pro mašinos priekį ar galą eit. Pasirinkau - pro priekį. Dalbajobas jau tuoj nuvažiuos, grakščiai prasuku pro jo mašinos snukį ir... tekšt kažkas ant galvos. Čiupt su pirštais - geltona. Apdirbo paukštukas. Greit su ranka makli makli po rankinę, išsitraukiau nosinaitę, telefoną-veidroduką ir nusivaliau, mintyse prasukdama kitą scenarijų, o kas būtų buvę, jei būčiau ėjus pro mašinos galą.. Nu ką, pavasaris, žmonės :)))

Šiandien Belmonte vyko mūsų TM renginys. Užsiregistravo daugiau žmonių, nei atvyko. Kol visi pramogavo, mes turėjom melejoną darbų, kurie buvo blogai organizuojami. Nenoriu kaltinti tos mergaitės, kuri ir buvo pasamdyta renginiams organizuoti, bet... buvo daug dalykų, kuriuos buvo galima pasidaryti neskubant iš vakaro. Atvažiavom, net nežinodami, ką dirbsim ir kuo reikės padėti.. O darbo užteko iki kaklo.
Šiaip renginys pavyko, bent jau žiūrovų nuomone. Ačiū.