?

Log in

lagaminai

Kaipo išsikrausčiau čia: http://ashtroka.wordpress.com/
Matysim, kas gausis :)
Neverkite, nebarkite ir nebumbėkite. Vis tiek visus myliu :)

Jei gatvėse ledas - čiuožk

Niekur nedingau. Esu.
Tik ką rašyti? :)
Na, dar kelios dienos ir bus galima sudarinėti šių metų geriausiųjų sąrašą, o kol kas - atsidariau vyno. Prašykit temų :) Nors paskutinį kartą ne visas išpildžiau...

Vaikai

Vakar troleibuse važiavo jauna moteris, gal mano amžiaus, sunku spręsti, su dviem mažais vaikais, kurie visą kelią zirzė, barėsi, stumdėsi. Į kelionės pabaigą vaikiškas klegesys pavirto isterišku spiegimu ir aikštėmis. Buvo gaila mamos, pikta ant vaikų. Ir šiaip nemalonu.
O tada įsijungia visokie mygtukai.

Tobuli vaikai
nezirzia
neisterikuoja
neviršija decibelų
nenervina tėvų
neprašo jų neįmanomų dalykų
negalvoja nieko pikto

ir tas pats atvirkščiai
Tobuli tėvai
nezirzia
neisterikuoja
neviršija decibelų
nenervina vaikų
neprašo jų neįmanomų dalykų
negalvoja nieko pikto

Ir panašiai.
O šiaip norėjau parašyti visai ką kita - kodėl mano aplinkos vyrai vis randa progą man priminti, kad esu ne šiaip moteris, o moteris, kuriai REIKĖS gimdyti.
Tie visi juokavimai apie devynis mėnesius, neamžiną karjerą, laiką gandrams ir pan. tiesiog muša iš vėžių. Taip ir norisi įgelti, kad kai kuriems tam tikro amžiaus sulaukusiems vyrams pats laikas pasitikrinti prostatą.
O tai kaip nepykti?...
Ką kam aš privalau?
Ką?
Asmeninė laisvė, pasirinkimas, sprendimas. Ir laikas, kurio niekada neužtenka, bet yra pasisavinamas saviems žingsniams žengti tada, kai norisi. Be kitų zyzimo.
Keistas ruduo.
Miglotas.
Ir koncertų buvo, ir trumpų pasiklydimų. Tamsūs vakarai veikia - uždaro namie, taip nesinori kur eiti. Visada taip - naktį lengviau grįžti, nei išeiti.
Bet negi skųsies božolė jauno vyno prisiurbus...
Kokie sakralūs vakarai, kai stypčioji parduotuvės eilėje, kairėje rankoje laikydama duoną, dešinėje - vyną. Kur tos mano šventosios aureolės...
Ir nebereikia nuodėmių nuplauti. Jų tiesiog nėra.
Ir gatvės nebeturi... vardų. Tebūnie.

Ligužės

Triušis serga.
Apsižiūrėjom, kad merga nebeėda ir vis gulinėja apatiška. Nori paimti ant rankų - nebėga, nesipriešina. Visa sugniužusi. Teko keliauti į veterinariją. Pamaigė, pačiupinėjo. Galbūt kažko apsivalgė, kas čia žino.
Du švirkštai - antibiotikų, kad nieko nebijotų, ir priešuždegiminių, kad nedegtų turbūt. Stebuklingų miltelių, ištirpdytų vandenyje, negeria. Niekaip.
Šiandien dar vienas švirkštas. Akutės pilnos traiškanų, va, vėsta ramunėlių arbata, valysime. Rytoj vėl du švirkštai - veterinarija sekmadieniais nedirba, teks procedūrą atlikti patiems.
Ir pagalvoji, žmogau, toks mažas padarėlis, o širdį skauda...

UPD: Triušis mirė...

Spinduliai

Prisiminiau tokį keistą veikėją, kuris buvo atsibeldęs į "Lietuvos talentus" ir kažkaip leptelėjo, kad "tai jūs mūsų žvaigždės, mūsų perlai Lietuvos padangėje". Ar kažkas panašaus :)

Gavau šiandien šviežiausią "Naujosios Komunikacijos" numerį. Atsiverčiu rubriką "NK rekomenduoja: lietuviški tinklaraščiai" ir štai spindi:

gedas
maumaz
anaiptol
vklase (autoriai nežinojo, kad Vklase išėjo į gė tašką, t.y. G+ )

Sveikinam, bučiuojam :) a, ir Pukomuko taip pat.

Tarkim

Vat nueini žmogau į prekybos centrą, stypčioji tarp knygų. Pasėdi ant sofučių. Vėl stypčioji. Vėl pasėdi. Prisirenki knygų, atsiskaitai ir greitai kavos - nes kažkas užsėdę ant pečių bando galvą nurauti. Baisiai nemalonus dalykas, kai šiltose patalpose amžinai norisi alpti. Plast šast ir guli. Hm, senokai negulėjau...

Ta proga prisiminiau, kad senokai vitaminų negėriau. Spėk, kaip jaučiuosi vaistinėje? Žinoma, siaubingai. Stovėdama prie kasos padariau išvadą, kad zarazos specialiai šildo, kad žmones prakaitas piltų, nosis bėgtų ir visos slaptos poniškos ligos išlįstų. G+ teisingai pakomentuota, reikia užrašo prie vaistinių: "Vaistinė ne parduotuvė, vaistai - ne saldainiai". Matyt, buvo apėmusi tikro silpnumo akimirka, nes pagaliau sutikau įsigyti vaistinės lojalumo kortelę - va, va, koks gražus postūmis mano slaptai mažutei hipochondrijai...

Aga. O paskui namuose bekerpant nagus triušis nesusilaikė ir systelėjo ant sofos. Ne du lašiukus, kai dėjo čiurkšlę per visą kampą jopšikmat! Teko procedūrą baigti tiesiog ant grindų. Po mėnesio turėtų atvežti naują sofą - triušis gaus notą ne(pa)lįsti, nelipti, negraužti ir nemyžti.

Va. Koks vakaras ilgas, baltoji varnele. Einam žilų plaukų dažyti.

Geri dalykai nedingsta

Sako, kas gerai, tas greitai baigiasi. O aš manau, kad geri dalykai greitai nedingsta. Taigi gyvenu gerai, niekur nedingau :)
Užsiėmusi baisiai. Tai dirbu, tai mąstau. Būna tokių akimirkų off, kai nefokusuoju nieko, tik savo jausenas. Kad tik akys neapvirstų tiek į save žiūrint...
Batai plyšta. Ne visos suknelės tinka, bet negi skųsies, kad nėr kur pinigų išleist - išdurnins greitai.
Labai norisi kažko šilto, stebuklingo. Mažu vėl sausainius teks kepti. O oras toks, kad galima kraustytis į lovą. Kad tik apkabintų ir kažką gražaus mąstytų. Ko daugiau reikia?

Et

Kažką reikia daryti su apetitu.
Vis norisi dalykų, kurių negalima.

*

Neturiu ką rašyti, tiesiog šiaip. Kad nepamirščiau :)

Krepšys rudeninės miglos. Vėl pasiutimo ragiukai kalasi.
Visą savaitę klausau Queen.