Einu sau patenkinta į dabą - šilta, saulutė į akis spigina, širdy džiugu, kad jau pavasaris. Einu, galvoju sau bile ką.. Tokios mintys šviesios.. Mhm, kažkoks dalbajobas ant žolės užvažiavęs, mintyse pagrūmoju, tas žiū jau ir ruošiasi nuvažiuot. Akimirksnį sudvejojau - pro mašinos priekį ar galą eit. Pasirinkau - pro priekį. Dalbajobas jau tuoj nuvažiuos, grakščiai prasuku pro jo mašinos snukį ir... tekšt kažkas ant galvos. Čiupt su pirštais - geltona. Apdirbo paukštukas. Greit su ranka makli makli po rankinę, išsitraukiau nosinaitę, telefoną-veidroduką ir nusivaliau, mintyse prasukdama kitą scenarijų, o kas būtų buvę, jei būčiau ėjus pro mašinos galą.. Nu ką, pavasaris, žmonės :)))

Gerai, kad vis tik nėjai pro galą, nes paukščiukas - tai ne skraidanti karvė... :) Ant manęs buvo užvažiavę Saulėtekio aikštelėje. Likusiems ėjusiems kartu pasisekė, kad užvažiavo ant kraštinio, o aš ir buvau tas kraštinis, bet ir man pasisekė, kad dar nespėjo koja trekštelėti po ratu.
Vienok, įdomus gi Tavo darbas... ;) Imu pavydėti! :)