ramiai apie viską
Nelaimės žmones suartina, peršasi mintis po praėjusios paros. Vakar vakare laiptinėje padvokus dūmais, staiga susirinko moteriškoji divizija ir patikrino visus butus, ar nekilo gaisras. Buvau patikrinta ir aš. Dar pastypsojau laiptinėje, pakomentavom, kas tai galėtų būti ir t.t. Kažkaip net ramiau pasidarė - mes ne vieni čia gyvename juk.
O paskui istorija, kurią dar pasakos![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif)
dzejus. Pavogė mums ir dar dviem gyventojams elektros skaitliukus šiąnakt. Et, ko gi mes gulėjome lovoje, kai 12 val dingo elektra? Nors gal ir gerai, kad nelindome iškart ieškoti teisybės - būtume gal gavę į galvas. Apie netikėtą įsiveržimą į butą, kur daug daugiau vertingų daiktų nei kažkoks elektros skaitliukas, net nekalbu. Brrrr... Tai va, ir šįryt su chalatais teko sudaryti moteriškąją vieno aukšto mini diviziją. Nelaimė, bet tai padarė pažįstamais mus, iki šiol tik tesisveikinusius.
Toliau stumiami spintos-komodos darbai. Lėtai, bet vis į priekį.
O aš rašau eilinį straipsnį. Kai tik gaunu naują temą, čiumpu ją godžiai ir doroju, nes ta senoji apie metalus mane baigia iš proto išvaryti. Informacijos nulis, o parašyti kažką reikia. Bent jau reikalauja. Niekis, įveiksiu šią metalinę problemą.
Gurkšnoju kokteiliuką ir klausausi DIDO. Taip ramu ramu.. Prisimenu, kaip tvarkėmės tą dieną po galingo atsikraustymo. Daiktų daiktų, maišų maišų kalnai... Per pertraukėlę įsijungėm DIDO ir ramiai gulėjom sujauktoje, rankšluosčiais ir patalyne apkrautoje lovoje... ir taip atsargiai bučiavomės, glostėme vienas kito plaukus ir šnabždėjomės... net apsiverkiau tada.. Kodėl? Nes buvo TIKRAI GERA.
Norėčiau šią akimirką pakartoti.
Ir dar vienas šios dienos moralas: durnos spalvos kartais palieka protingus drabužius ir tada viskas nusidažo. Naivi mergaitė šiandien į skalbimo mašiną sugrūdo mėlynus-žydrus su juodais ir dar įmetė vieną baltą. Dabar balto nebeturiu, yra tik šviesiai žydras. Kągi, eisim pirkti balto vėl ;)
calmO paskui istorija, kurią dar pasakos
dzejus. Pavogė mums ir dar dviem gyventojams elektros skaitliukus šiąnakt. Et, ko gi mes gulėjome lovoje, kai 12 val dingo elektra? Nors gal ir gerai, kad nelindome iškart ieškoti teisybės - būtume gal gavę į galvas. Apie netikėtą įsiveržimą į butą, kur daug daugiau vertingų daiktų nei kažkoks elektros skaitliukas, net nekalbu. Brrrr... Tai va, ir šįryt su chalatais teko sudaryti moteriškąją vieno aukšto mini diviziją. Nelaimė, bet tai padarė pažįstamais mus, iki šiol tik tesisveikinusius.Toliau stumiami spintos-komodos darbai. Lėtai, bet vis į priekį.
O aš rašau eilinį straipsnį. Kai tik gaunu naują temą, čiumpu ją godžiai ir doroju, nes ta senoji apie metalus mane baigia iš proto išvaryti. Informacijos nulis, o parašyti kažką reikia. Bent jau reikalauja. Niekis, įveiksiu šią metalinę problemą.
Gurkšnoju kokteiliuką ir klausausi DIDO. Taip ramu ramu.. Prisimenu, kaip tvarkėmės tą dieną po galingo atsikraustymo. Daiktų daiktų, maišų maišų kalnai... Per pertraukėlę įsijungėm DIDO ir ramiai gulėjom sujauktoje, rankšluosčiais ir patalyne apkrautoje lovoje... ir taip atsargiai bučiavomės, glostėme vienas kito plaukus ir šnabždėjomės... net apsiverkiau tada.. Kodėl? Nes buvo TIKRAI GERA.
Norėčiau šią akimirką pakartoti.
Ir dar vienas šios dienos moralas: durnos spalvos kartais palieka protingus drabužius ir tada viskas nusidažo. Naivi mergaitė šiandien į skalbimo mašiną sugrūdo mėlynus-žydrus su juodais ir dar įmetė vieną baltą. Dabar balto nebeturiu, yra tik šviesiai žydras. Kągi, eisim pirkti balto vėl ;)
