Smėlio smiltys, vėjo mintys

Nu, mūsų valdžia vis tiek ne durna. Persikraustymą padarė šiandien, kad nebūtų prarasta nei viena darbo diena. Nes juk šią savaitę darbuosimės šešias dienas, tad dėl kraustymosi nepraradom nei vienos dienos iš įprastinės penkių dienų savaitės.
Šiandien buvo ne darbas, o balaganas. Stumdėm stalus, bandėm įsikurti, daug plepėjom ir nusišnekėjom. Ėjom pažiūrėt, kas kaip kabinetuose įsikūrė. Iš karto skelbiu užuojautą visiems, kurių kabinetai turi stiklinius "langus" į koridorių. Eini, ir matai, kas ką veikia. Mes savo stiklines "duris (kolegė vis norėdavo pro stiklą išeit, o ne pro šalia esančias duris) užstatėm spinta.
Šalia esantis "Statoilas" vilioja skania kava (išgėriau šiandien du puodelius). Vaizdas pro langus neblogas (iš vienos pusės geras, iš kitos - šiaip sau).
O kol kas į darbą eisiu pėstute. Šiandien atėjau per 30-40 min. Nešiausi savo laptopą, tai kažkaip greitai žingsniuoti nepavyko. Padusau greitai. O juk anksčiau vaikščiodavau į mokyklą tokį pat atstumą, ir nieko.
Bet naujovės yra gerai. Man patinka nauji baldai, naujo ofiso kvapas, tuščios spintelės ir spintos, pratinimasis prie naujos vietos ir pan.